VšĮ „Ne imti, bet duoti“ – ne tik organizacija, bet ir savanorystės kultūrą formuojanti bendruomenė, kurioje jau ne vienerius metus auga jauni lyderiai iš visos Lietuvos.

Nuo 2018 m. „Ne imti, bet duoti“ yra akredituota Jaunimo reikalų agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip savanorišką veiklą koordinuojanti organizacija. Per šį laiką čia įgyvendinamos įvairios savanorystės programos, tarp jų – ir išskirtinė Individualios savanorystės programa, skirta tiems, kurie pasiruošę giliau įsitraukti į organizacijos gyvenimą.

Kai savanorystė tampa augimo platforma

Individualios savanorystės programos esmė – tai ne tik galimybė padėti, bet ir tapti lygiaverte komandos dalimi, įgyti profesinių įgūdžių, išmokti lyderystės bei aktyviai prisidėti prie organizacijos tikslų įgyvendinimo kartu su darbuotojais organizuojant veiklas, priimant sprendimus.

Programos tikslas – kurti sąlygas jaunam žmogui ugdyti sąmoningumą, savarankiškumą ir darbo rinkai reikalingus įgūdžius, kaupiant patirtį pagal individualiai suderintas funkcijas.

Viena iš šios programos dalyvių – Luiza Vorošilova, kurios savanorystės kelias prasidėjo dar 2022 metais po karantino, kai ji ieškojo prasmingos veiklos.

Lūžis įvyko, kai Luiza prisijungė prie Jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) ir savo savanorystę pradėjo organizacijoje „Ne imti, bet duoti“.

„Vos pradėjusi jutau, kad čia – mano vieta. Komanda palaikė, skatino, drąsino augti ir įgalino mano stipriąsias puses. Baigus JST, gavau kvietimą prisijungti prie Individualios savanorystės programos – ir be abejonės sutikau“, – pasakoja ji.

Nuo savanorės iki jaunimo darbuotojos

Per septynis mėnesius individualios savanorystės ji visą laiką jautė stiprų organizacijos palaikymą – tai, anot jos, padėjo drąsiai augti ir jaustis vertinama.

„Organizacijos vadovas Lukas Dvilevičius buvo ir mano kuratorius – su juo turėjome reguliarius mano veiklos ir ugdymosi įsivertinimus savanorystės laikotarpiu, kurio eigoje supratau, kad socialinis darbas – tai mano kryptis. Tai daugiau nei darbas – tai bendrystė, įgalinimas, matymas to, ką dažnai praleidžiame pro akis“, – atvirauja Luiza.

Savanorystės kelio tęsinys – profesinėje srityje

Savanorystės kelias Luizą atvedė į jos pirmąjį darbą – jaunimo darbuotojos poziciją atvirame jaunimo centre – VAJE. Čia ji dirba jau keturis mėnesius ir toliau aktyviai tobulina kompetencijas jaunimo darbuotojos vaidmenyje.

Pilną straipsnį kviečiame skaityti čia.

lt_LTLT