Kompetencijų tobulinimo seminaras „Sunkūs kontaktai“, 2019.11.14, Kaunas

Nors už lango barbeno lietus, į Kauno viešąją biblioteką ryžtingai rinkosi „Ne imti, bet duoti“ savanoriai. Ačiū bibliotekai už galimibę surengti savanoriams paskaitą apie sunkius kontaktus su jaunuoliais, kurią maloniai pravedė lekt. dr. Loreta Zajančkauskaitė – Staskevičienė. Ačiū lektorei už skirtą laiką, prasmingas mintis ir pasidalijimą patirtimi. Seminaro metu aptarėme savanoriams aktualius, sunkius klausimus ir jų sprendimo būdus.

Tikriausiai ne vienam kyla klausimas, ką daryti, jeigu vaikas neklauso?

Kuo vaikui labiau nesiseka, tuo jis labiau ir neklauso – sako lektorė. Vaikai labiausiai bijo pasirodyti silpni, dėl to bando parodyti savo jėgą (neklausydami, save žalodami). Suaugusio jėgos demonstravimas nėra tinkamas sprendimo būdas. Reikėtų kito susitikimo metu su vaiku aptarti, kaip jis jautėsi taip elgdamasis. Svarbu, kad vaikas suprastų, jog jis kažkam rūpi ir yra kas jį supranta, gal kitą kartą pagalvos prieš darydamas kažką netinkamo.

Norint padėti vaikui reikia būti šalia ir suprasti, girdėti. Svarbu klausti, ką reiškia toks jo elgesys, o kam jam to reikia, kokia iš to nauda, paaiškinti kokios gali būti pasekmės.

Domėtis jaunuoliu be jokio interesuotumo, šiaip sau, kad toks jis yra! Šito labai vaikams trūksta. Skiriamo laiko, ramaus ryšio. Tai yra didelė mums, kaip savanoriams, prasmė. Kalbėtis ne vien apie tai, ką nuveiksim, arba ką vaikas turi dabar padaryti, bet paprastai pasišnekėti apie bet ką. Tai yra svarbu, nors to nauda vaikui pasimato ne greitai.

Verta būti tuo žmogumi, kuris vaikams įneša kažką naujo! Juk gera ne tik imti, bet ir duoti 🙂