{"id":524,"date":"2017-03-13T19:39:51","date_gmt":"2017-03-13T17:39:51","guid":{"rendered":"http:\/\/neimtibetduoti.com\/?p=524"},"modified":"2020-04-27T18:54:50","modified_gmt":"2020-04-27T18:54:50","slug":"vaiko-gyvenimas-tarsi-popieriaus-lapas-kiekvienas-praeivis-palieka-jame-pedsaka","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nibd.lt\/en\/vaiko-gyvenimas-tarsi-popieriaus-lapas-kiekvienas-praeivis-palieka-jame-pedsaka\/","title":{"rendered":"Vaiko gyvenimas \u2013 tarsi popieriaus lapas: kiekvienas praeivis palieka jame p\u0117dsak\u0105"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012fkart dalinam\u0117s nuostabiu ir \u0161iltu interviu su Vaida Venskutonyte, puikiai atskleid\u017eian\u010diu savanoriavimo „Ne imti, bet duoti” esm\u0119.\"vaikai\"Pats socialinio projekto vardas \u201eNe imti, bet duoti\u201c i\u0161 karto \u017emogui nusako, jog bus u\u017esiimama neatlygintina savanori\u0161ka veikla. Koks pagrindinis \u0161io projekto tikslas bei kaip apskritai kilo tokia id\u0117ja?<\/strong><\/p>\n

\u0160\u012f interviu nor\u0117\u010diau prad\u0117ti nuo vienos svarbios taisykl\u0117s: visa m\u016bs\u0173 projekto veikla vykdoma vaik\u0173 globos namuose, ta\u010diau interviu metu m\u016bs\u0173 projekte dalyvaujan\u010dius vaikus vadinsiu vaikais. Visuomen\u0117 turi i\u0161mokti liautis \u0161iems vaikams klijuoti beglobi\u0173 etiket\u0119 ir taip juos atskirti nuo kit\u0173.<\/p>\n

Pagrindinis m\u016bs\u0173 projekto tikslas yra \u0161viet\u0117ji\u0161kas-socialinis. Mes nuo\u0161ird\u017eiai siekiame ugdyti gabius moksluose, savaranki\u0161kus ir pasitikin\u010dius savimi vaikus. Mes esame j\u0173 mokytojai, draugai ir \u012fkv\u0117p\u0117jai ie\u0161koti sav\u0119s bei savo vietos po saule.<\/p>\n

Id\u0117ja kilo prie\u0161 devynerius metus LGMOA (Lietuvos gamtos moksl\u0173 olimpiad\u0173 asociacijos nariams). I\u0161 prad\u017ei\u0173 savanoriai kviesdavosi vaikus \u012f Vilniaus universiteto laboratorij\u0105 drauge atlikti eksperiment\u0173. V\u0117liau asociacijos nariai patys prad\u0117jo lankytis globos namuose ir mokyti gamtos moksl\u0173, o prie\u0161 ketverius metus prasid\u0117jo korepetitori\u0173 veikla, kuri kasmet vis labiau auga ir populiar\u0117ja vaik\u0173 bei student\u0173 b\u016bryje.<\/p>\n

Vaik\u0173 nam\u0173 globotiniai \u2013 viena i\u0161 pa\u017eeid\u017eiamiausi\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173, reikalaujanti itin daug d\u0117mesio. Ar pasikeit\u0117 po\u017ei\u016bris \u012f pa\u010dius vaikus ir \u012f vaik\u0173 nam\u0173 gyvenim\u0105, kai pamat\u0117te visa tai i\u0161 vidaus?<\/strong><\/h6>\n

\u012e \u0161\u012f klausim\u0105 atsakysiu kaip lietuvi\u0173 kalbos korepetitor\u0117. Kalb\u0117siu apie Antakalnio vaik\u0173 globos nam\u0173 vid\u0173, ta\u010diau ir kiti m\u016bs\u0173 projektui priklausantys globos namai turi pana\u0161ias tendencijas. Kai ruo\u0161iausi savanoriauti vaik\u0173 globos namuose, buvau nusiteikusi blogiausiems dalykams. Bijojau, kad vaikai visai nenor\u0117s mokytis, vyresni nevengs ir pasity\u010dioti. Tokia mano nuomon\u0117 buvo susidariusi d\u0117l sklandan\u010di\u0173 kalb\u0173, \u201ekokie sunk\u016bs vaikai\u201c ten gyvena.<\/p>\n

O kaip buvo i\u0161 ties\u0173?<\/strong><\/h6>\n

Pama\u010diau didel\u0119 ir spalving\u0105 \u0161eim\u0105. Buvau su\u017eav\u0117ta vaik\u0173 mandagumo. Mano abu mokiniai visada kreipdavosi\u00a0j\u016bs<\/em>. Jie ypa\u010d dom\u0117josi mano paskaitomis ir universitetu, prasitar\u0117, kad jie irgi ateityje nor\u0117t\u0173 studijuoti. Kitas nuostabus dalykas: vaikai ie\u0161ko savo talento \u012fvairiose srityse. Pavyzd\u017eiui, vienas berniukas groja fleita ir kartais vaidina filmuose, merginos \u0161oka, o beveik visi globos namuose dievina regb\u012f. Kiekvien\u0105 kart\u0105 at\u0117jus pas vaikus jau\u010diuosi kaip namie. Mes visi sveikinam\u0117s, kalbam\u0117s, kaip \u0161iandien sek\u0117si, juokaujam, apsikabinam. Ir did\u017eiausias mano, kaip \u017emogaus, pasiekimas yra tai, kad vaikai gali ateiti ir papra\u0161yti man\u0119s pagalbos. Taigi kalbos apie \u201ebe galo sunkius vaikus\u201c yra sutir\u0161tintos. Kartais reikt\u0173 nepamir\u0161ti, kad ir mes, u\u017eaug\u0119 \u0161eimose, nesame lengvu\u010diai.<\/p>\n

\u0160iuo metu \u201eNe imti, bet duoti\u201c vykdo savo veikl\u0105 Vilniuje bei Kaune. Ar n\u0117ra planuojama, jog ir kit\u0173 miest\u0173 vaikai taip pat sulauks savanori\u0173 pagalbos?<\/strong><\/h6>\n

Vilniuje projekto id\u0117ja atsirado prie\u0161 devyneris metus, korepetitori\u0173 veikla \u2013 prie\u0161 ketverius. Ta\u010diau \u010dia i\u0161augome tik pra\u0117jusiais metais \u2013 tur\u0117jome \u0161e\u0161iasde\u0161imt savanori\u0173 korepetitori\u0173. Kaune dabar \u017eengiame pirmuosius \u017eingsnelius; prad\u0117ti nuo nulio n\u0117ra lengva. Apie kitus miestus su savanoriais pasvajojame, ta\u010diau kol kas tik tyliai. Tam turime rimt\u0173 kli\u016b\u010di\u0173. Vis\u0173 pirma, projektui \u012fgyvendinti reikia atsakingo, id\u0117jai atsidavusio savanorio. Pavyzd\u017eiui, a\u0161 esu Vilniaus mieste veikian\u010dio projekto vadov\u0117 savanor\u0117. Taigi, a\u0161 savanoriauju, bet ne dirbu, nes projekte tiek veiklos, kad ne kiekvienas dirbantis i\u0161tempt\u0173. Taip pat tai yra did\u017eiul\u0117 atsakomyb\u0117 prie\u0161 keliasde\u0161imt vaik\u0173, dar tiek pat savanori\u0173 ir prie\u0161 globos namus. A\u0161, kaip vadov\u0117, sau niekad neleid\u017eiu dingti be \u017einios, nemetu prad\u0117t\u0173 darb\u0173 ir ne\u017eadu vaikams ar savanoriams to, ko negaliu padaryti. Nuolat skai\u010diuoju ir planuoju savo laik\u0105. Turiu ne tik vadovauti projektui, bet ir s\u0117kmingai baigti studijas Vilniaus universitete. Taigi, kituose miestuose surasti student\u0105, kuris nor\u0117t\u0173 did\u017eiaj\u0105 dal\u012f dienos paskirti savanorystei, arba suaugus\u012f \u017emog\u0173, kuris sutikt\u0173 savanoriauti kaip vadovas, n\u0117ra paprasta. O darbo pasi\u016blyti negalime \u2013 tai savanoryst\u0117.<\/p>\n

Be to, projektui reikia r\u0117m\u0117j\u0173. Mes esame ne reklaminis projektas, o id\u0117jinis ir \u0161viet\u0117ji\u0161kas; \u012fmon\u0117s, verslininkai mumis nesidomi, nes negalime jiems pasi\u016blyti milijonus ne\u0161an\u010dios reklamos. D\u017eiaugiam\u0117s, kad Vilniuje mus remia savivaldyb\u0117. Ta\u010diau visk\u0105 reikia taupyti ir atsakingai planuoti.<\/p>\n

\"Nuo\u0161irdi<\/a><\/p>\n

Vaikai, gyvenantys globos namuose, negauna pakankamai daug d\u0117mesio bei \u0161ilumos, kiek jos gaut\u0173 gyvendami \u0161eimoje. Kaip b\u016bt\u0173 galima apibr\u0117\u017eti savanorio ir mokinio santyk\u012f? Galb\u016bt u\u017esimezga nuo\u0161irdi draugyst\u0117, kuri t\u0119siasi ir toliau?<\/strong><\/h6>\n

Savanorio ir mokinio santykis visada priklauso tik nuo j\u0173 pa\u010di\u0173. Vieni t\u0117ra mokytojai ir mokiniai, kiti \u2013 trumpalaikiai bi\u010diuliai. Norisi, kad viskas b\u016bt\u0173 idealu: vaikas ir korepetitorius susidraugaut\u0173 ir po projekto likt\u0173 draugais, o po de\u0161imt met\u0173 galb\u016bt s\u0117d\u0117t\u0173 televizijos laidoje ir pasakot\u0173, kaip savanoryst\u0117 apvert\u0117 j\u0173 gyvenimus. Ta\u010diau kol kas taip n\u0117ra, korepetitoriai kei\u010diasi, vieni po m\u0117nesio, kiti po pusme\u010dio, met\u0173, dvej\u0173\u2026 i\u0161eina gyventi savo gyvenim\u0173. Kod\u0117l taip? Daug prie\u017eas\u010di\u0173. \u010cia noriu palikti erdv\u0117s pam\u0105stymui. K\u0105 gali duoti jaunas studentas vaikui be nam\u0173?<\/p>\n

A\u0161 galiu atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 tik remdamasi asmenine patirtimi. Jau beveik dvejus metus esu keturiolikmet\u0117s korepetitor\u0117. Gavusi pasi\u016blym\u0105 vadovauti, nusprend\u017eiau, kad vis tiek liksiu korepetitor\u0117, nes jau buvau susidraugavusi su mergaite ir nor\u0117jau puosel\u0117ti m\u016bs\u0173 draugyst\u0119. Kuo toliau, tuo labiau prad\u0117jau prisiri\u0161ti prie savo mokin\u0117s. Pavasar\u012f netgi tapau jos krik\u0161to mama. Nemoku apsakyti \u017eod\u017eiais, kaip d\u017eiaugiausi stov\u0117dama ba\u017eny\u010dioje, sakydama priesaik\u0105. A\u0161 i\u0161 ties\u0173 prisiekiau: ir ne tik Dievui, a\u0161 prisiekiau sau. Ir dabar ja r\u016bpinuosi, kaip tik galiu: sveikinu su rugs\u0117jo pirm\u0105ja, ruo\u0161iuosi jos gimtadieniui, pasikvie\u010diu \u012f sve\u010dius, mokau. Draugai man\u0119s kartais klausia, ar nenor\u0117\u010diau jos globoti. \u017dinoma, nor\u0117\u010diau, tik b\u0117da, kad man pa\u010diai 20 met\u0173 ir a\u0161 dar nesu finansi\u0161kai stabilioje pad\u0117tyje. Ta\u010diau \u0161irdyje viliuosi, kad u\u017eaugusi ji ir toliau bus sve\u010dias mano namuose, o vakarais sulauksiu jos skambu\u010dio bei pasakojimo, kaip jai sekasi. Tokios mano viltys, o kaip bus i\u0161 ties\u0173, parodys m\u016bs\u0173 abiej\u0173 pastangos.<\/p>\n

Ar matomi poky\u010diai palyginus vaik\u0173 nor\u0105 mokytis ir pasiekimus prie\u0161 ir po bendradarbiavimo su savanoriais?<\/strong><\/h6>\n

Daugumos vaik\u0173 pa\u017eymiai pager\u0117jo, o savanori\u0173 poreikis mokytis i\u0161 pa\u010di\u0173 vaik\u0173 padid\u0117jo. Viena projekto mokin\u0117 su korepetitor\u0117s pagalba \u012fstojo \u012f Nacionalin\u0119 moksleivi\u0173 akademij\u0105 \u2013 tai labai svarbus pasiekimas. O tur\u0117ti korepetitori\u0173 jau tampa mada. Tai mums labai svarbu. B\u016bdami jauni \u017emon\u0117s ma\u017einame stereotip\u0105, kad mokytis nuobodu ir nenaudinga.<\/p>\n

Mano supratimu, projekto pavadimas implikuoja tai, kad savanoris tur\u0117s dalintis savo laiku, \u017einiomis, patarimais bei gera nuotaika. Nors darant gera n\u0117ra tikimasi ka\u017ekokio atlygio, bet turb\u016bt savanoris pats ne ma\u017eiau gauna ir i\u0161 paties mokinio?<\/strong><\/h6>\n

Tiesa, kad tas, kuris duoda, visada ka\u017ek\u0105 gauna. Korepetitorius ir pats mokosi i\u0161 vaiko: bendrauti, i\u0161klausyti, suprasti, d\u0117styti mintis ai\u0161kiai ir paprastai. Kartais vaikai sugalvoja nustebinti ir nud\u017eiuginti savo gamybos atviruku arba lai\u0161ku, arba dar kokia kita nuo\u0161ird\u017eia id\u0117ja. Da\u017enai b\u016bname apdovanoti \u0161ypsenomis ir apkabinimais \u2013 tai brangiausia m\u016bs\u0173 gaunama valiuta.<\/p>\n

I\u0161 organizacijos korepetitoriai gauna rekomandacijas, jie yra kvie\u010diami \u012f renginius, kuriuose gali susirasti bendramin\u010di\u0173, draug\u0173, o gal netgi antr\u0105j\u0105 pus\u0119. Kartais \u010dia pildosi svajon\u0117s: vieni moko, kiti ra\u0161o straipsnius, \u0161oka, kuria renginius, fotografuoja\u2026<\/p>\n

Ar egzistuoja kokie special\u016bs reikalavimai \u017emogui, norin\u010diam tapti \u0161io projekto dalimi? Kokie pagrindiniai savanorio u\u017edaviniai ir \u012fsipareigojimai?<\/strong><\/h6>\n

Pagrindiniai reikalavimai: reguliarus lankymasis globos namuose (pavyzd\u017eiui, vienas kartas per savait\u0119), ilgalaikis korepetitoriavimas (siekiame kuo ma\u017eesn\u0117s kaitos globos namuose), motyvacija pad\u0117ti vaikui mokytis. Pasira\u0161ydamas sutart\u012f savanoris taip pat \u012fsipareigoja bendrauti su organizacija ir dalyvauti susirinkimuose.<\/p>\n

\u0160iuo metu \u017emogui, ie\u0161kan\u010diam savanoryst\u0117s galimybi\u0173, pasirinkimas tikrai nema\u017eas: pad\u0117ti beglobiams gyv\u016bnams, seneliams, ne\u012fgaliesiems ir kt. Pagalba reikalinga visur. Kod\u0117l reik\u0117t\u0173 rinktis b\u016btent j\u016bs\u0173 projekt\u0105?<\/strong><\/h6>\n

M\u016bs\u0173 projektas yra jaun\u0173 \u017emoni\u0173 id\u0117ja. Visi savanoriai \u2013 id\u0117jininkai. M\u016bs\u0173 pagalba yra \u0161viet\u0117ji\u0161ka ir socialin\u0117 \u2013 tai intelektuali,o ne fizin\u0117 pagalba. Nuostabiausia tai, kad projekt\u0105 kuriame visi kartu ir kiekvienas ie\u0161kome \u010dia sau vietos. Vieni moko vaikus, kiti organizuoja renginius, treti pasi\u016blo savo id\u0117j\u0105, pavyzd\u017eiui, vesti \u0161oki\u0173 pamokas.<\/p>\n

Interviu publikuotas: \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0\"balarama-logo\"<\/a><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Interviu apie savanoriavimo esm\u0119.<\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":716,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"image","meta":{"_uag_custom_page_level_css":"","ngg_post_thumbnail":0,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[],"class_list":["post-524","post","type-post","status-publish","format-image","has-post-thumbnail","hentry","category-savanoriai-korepetitoriai","post_format-post-format-image"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius.jpg",1251,499,false],"thumbnail":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius-300x120.jpg",300,120,true],"medium_large":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius-768x306.jpg",640,255,true],"large":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius-1024x408.jpg",640,255,true],"1536x1536":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius.jpg",1251,499,false],"2048x2048":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius.jpg",1251,499,false],"trp-custom-language-flag":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius.jpg",18,7,false],"chromenews-featured":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius.jpg",1024,408,false],"chromenews-large":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius.jpg",825,329,false],"chromenews-medium":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius.jpg",590,235,false]},"author_info":{"info":["E. Lukas"]},"category_info":"#Savanoriai\u2013korepetitoriai<\/a>","tag_info":"#Savanoriai\u2013korepetitoriai","comment_count":"0","uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius.jpg",1251,499,false],"thumbnail":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius-300x120.jpg",300,120,true],"medium_large":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius-768x306.jpg",640,255,true],"large":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius-1024x408.jpg",640,255,true],"1536x1536":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius.jpg",1251,499,false],"2048x2048":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius.jpg",1251,499,false],"trp-custom-language-flag":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius.jpg",18,7,false],"chromenews-featured":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius.jpg",1024,408,false],"chromenews-large":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius.jpg",825,329,false],"chromenews-medium":["https:\/\/nibd.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/popierius.jpg",590,235,false]},"uagb_author_info":{"display_name":"E. Lukas","author_link":"https:\/\/nibd.lt\/en\/author\/neimtigmail-com\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Interviu apie savanoriavimo esm\u0119.","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nibd.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/524","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/nibd.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nibd.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nibd.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nibd.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=524"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/nibd.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/524\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3820,"href":"https:\/\/nibd.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/524\/revisions\/3820"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nibd.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/716"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nibd.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=524"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nibd.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=524"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nibd.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=524"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}