Savanorių-korepetitorių mokymai 2020

2020.10.03 (šeštadienį) praūžė kasmetiniai savanorių – korepetitorių programos mokymai. Džiaugiamės, kad susirinko motyvuoti ir pozityvumo nestingantys žmonės – tiek naujai į komandą įsilieję savanoriai, tiek antrus ir daugiau metų savanorystę tęsiantys savanoriai. Mokymų metu stengėmės suprasti, kokie savanorystės iššūkiai laukia, kam svarbu būti pasiruošus pradedant savanorystę ir įsitikinome, kad kiekvienas jaunuolis yra unikalus ir ypatingas 🙂

Nagrinėjome būdus, kurie padeda vykdyti savanorišką veiklą nuotoliniu būdu ir tuos, kurie motyvuoja jaunuolį labiau įsitraukti į ugdymo(si) procesą.
Žinoma, labai svarbu suprasti, kad padėti kitiems galime tik tada, kai gebame padėti sau. Siekiant efektyviau savanoriauti, nagrinėjome priemones, padedančias pailsėti ir atgauti motyvaciją veikti pačiam savanoriui.

Dėkojame savanoriams, kurie drąsiai dalijosi savo patirtimi ir idėjomis, kaip efektyviau įtraukti jaunuolis į užsiėmimus ir ugdyti jų atsakomybę. Ačiū žmonėms, prisidėjusiems prie mokymų įgyvendinimo.
Tikimės, kad savanoriai tokie pat pozityvūs ir ryžtingi išliks visus mokslo metus 🙂

Vadovas ugdo kompetencijas intensyviuose mokymuose!

Buvimas vadovu – tai ne tik didelė atsakomybė už organizacijos sėkmę ir darnų jos narių sambūvį, produktyvų ir efektyvų bendruomenės veikimą ar kolegų pasitikėjimo išraiška. Tai atkaklumo, nuolatinio tobulėjimo, domėjimosi naujovėmis ir savo komandos gerove kupinas darbas, todėl mūsų vadovas Erikas Lukas Dvilevičius dalyvavo intensyviuose trijų dienų nuotoliniuose „Siekio ID. NVO akademija“ mokymuose drauge su 44 nevyriausybinio sektoriaus organizacijų vadovais iš visos Lietuvos.

Mokymų metu dalyviai susipažino su pokyčio teorija ir gilinosi į problemas, kurias sprendžia jų organizacija, identifikavo savo organizacijos iššūkius ir poreikius, ieškojo tinkamiausių sprendimų, detaliau susipažino su NVO akademijos programa bei atrankos į II-ąjį etapą sąlygomis. Dalyvavimas intensyviuose mokymuose privaloma sąlyga norint patekti į „Siekio ID. NVO akademija“ modulių programą (drauge su 1-2 komandos nariais), trunkančią 6 mėnesius. Lauksime pasidalijimo naujomis žiniomis ir įgūdžiais!

Semtasi pozityvių vaikų auklėjimo metodų

Liepos 23 d. „Ne imti, bet duoti“ komanda suorganizavo viešą paskaitą, kvietusią pažinti ir mokytis pozityvių vaikų auklėjimo metodų. Paskaitą vedė sertifikuota socialinio–emocinio intelekto ir asmenybės ugdymo trenerė, didžiausio tinklaraščio tėvams apie vaikus Lietuvoje – JieVaikai.lt – autorė Vilma Juškienė.

Paskaitoje kviesti dalyvauti visi norintys ir suinteresuoti vaikų  ugdymu, pozityviais auklėjimo metodais, principais ir rezultatais. Lektorė V. Juškienė dalijosi savo patirtimis ir įžvalgomis apie pozityvius vaikų auklėjimo metodus: aptartos metodikos, dalytasi patarimais, kaip užmegzti pozityvų santykį su vaiku, kokie yra pagrindiniai tvaraus, teigiamo bendravimo su vaiku principai. Paskaitoje nemažai dėmesio skirta diskusijoms apie vaikų tarpusavio pavydą, kryptingą ir tikslingą dėmesio visiems vaikams padalijimą.

Paskaitoje ne tik gilintasi į jau pažintus ir naujus auklėjimo metodus. Dalyviai taip pat nevengė dalytis savo individualiomis patirtimis, aptarti kasdienybėje iškylančių rūpesčių, auklėjimo kliūčių bei pasidžiaugti asmeniniais pasiekimais. Paskaita suteikė galimybę įgyti naujų žinių bei pasisemti gerosios patirties iš su panašiais sunkumais susiduriančių bendraminčių.

Kviečiame į nemokamą paskaitą „Pozityvūs vaikų auklėjimo metodai“

Visus, kurie domisi vaikų ugdymu, kviečiame į paskaitą, kurios metu lektorė Vilma Juškienė pasidalins savo įžvalgomis ir patirtimi apie  pozityvius vaikų auklėjimo metodus. Paskaita yra nemokama.
 
Vieta: M. K. Čiurlionio g. 21-27, Vilnius (Geomokslų institutas) 305 auditorija
Laikas: Liepos 23 d. 19 val.
Paskaitos trukmė: 1,5 – 2 val. 
Visų mūsų patogumui būtina registracija: https://forms.gle/M1h2hTvdT8z9M9k89

Pirmasis „gyvas“ komandos narių susitikimas po karantino – vidiniai mokymai!

Pirmasis „gyvas“ komandos narių susitikimas po karantino 🙂 Tobulinomės psichologės Vaidos Platkevičiūtės vidiniuose komandos mokymuose apie bendravimo iššūkius siekiant bendro tikslo, laisvės ir atsakomybės ribas veikloje. Mokymų metu išmėginome praktinius užsiėmimus, leidžiančius geriau pažinti save, įsivardinome, kaip galime labiau tobulėti organizacijos veikloje. Organizacijos bendrų tikslų siekimas – puiki terpė asmenybės tobulėjimui 🙂 Bendravimo būdai gali būti įvairūs, priklauso nuo klausymosi ir kalbėjimo pasirinkimo – galime kalbėti faktais, galime per lūkesčių prizmę, o galbūt pabrėžiant santykio, jausmų svarbą. Klausydamiesi, galbūt, net nesusimąstydami pasirenkame kuria „ausimi“ klausytis (faktai, lūkesčiai, santykiai). Kasdieniniame gyvenime bendraujame daug, tad ugdomės siekdami būti tinkamai išgirsti bei mokėkime išgirsti kitus 🙂

Dėkojame LITDEA organizacijai ir psichologei Vaidai Platkevičiūtei už turiningus ir labai naudingus vidinius komandos mokymus!

Jaunime! Kviečiame savanoriauti!

Jaunimo savanoriška tarnyba (JST) – tai intensyvi 6 mėn. trukmės savanorystės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 m. Tai galimybė ne tik atrasti patinkančią veiklos kryptį, bet ir geriau pažinti save, ugdyti bendrąsias kompetencijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Savanoriai, kurie įgyvendina daugiau nei 3 mėnesius tarnybos, įgyja JST pažymėjimą – dokumentą patvirtinantį tarnybos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius, tačiau tik 6 mėn. (ne mažiau nei 40 val./mėn.) nenutrūkstama tarnyba suteikia 0,25 stojamojo balo pripažinimą stojant į pirmosios pakopos studijas. Tarnybos pradžia numatoma liepos mėnesį.

 

Paskubėkite! Registracija vyksta iki gegužės 18 d. 17 val.

 

Daugiau apie registraciją ir programą: https://jrd.lt/savanoryste/jst

 

Registracija: https://jst.jrd.lt/newCandidate

 

Apie registraciją: https://bit.ly/3acO3z1

 

Facebook: https://www.facebook.com/Jaunimosavanoriskatarnyba/photos/a.1420421884870498/2609876685925006/?type=3&theater

 

Vaikų pasitikėjimo savimi ir motyvacijos didinimas su psichologe Milda

KTS „Vaikų pasitikėjimo savimi ir motyvacijos didinimas“ su psichologe Milda Karklyte-Palevičiene. 2020.02.22, Vilnius

Šeštadienio popietę mūsų savanoriai skyrė naujų žinių bei pažinčių paieškoms. Klausė paskaitos apie vaikų savivertės bei motyvacijos kėlimą, sužinojo pagrindines taisykles siekiant padėti vaikui pamiršti nesėkmės baimę ir pajusti pergalės skonį. Dėkojame psichologei Mildai Karklytei-Palevičienei už pasidalinimą ne tik žiniomis, bet ir patirtimi.

Prisipildę žinių bei idėjų, kaip toliau dirbti su savo mažaisiais draugais, savanoriai turėjo jaukų laiką pokalbiams su visada komanda. O Vilniaus ir Kauno kuratorės visus nustebino ką tik iškeptais, karštutėliais Užgavėnių blynais. Buvo jaukus ir informatyvus šeštadienis. Pasisėmę motyvacijos drąsiai judame į naują savaitę 🙂

Vaikų drausminimo ypatumai su prof. dr. Kristina Žardeckaite-Matulaitiene

KTS „Vaikų drausminimo ypatumai“ su prof. dr. Kristina Žardeckaite-Matulaitiene, 2020.01.23, Kaunas

Bendravimo kelias – kaip AŠ ir TU pavirsta į MES!*

Tik užmezgę kontaktą su jaunuoliu, galime jam kažkuo padėti. Atsinešame save į santykį, kai pradedam bendrauti su nauju žmogumi. Turime lūkesčių ir sau. Ko tikimės iš savęs, kaip savanoriai? Svarbu būti savimi, nes vaikai dažnai tikrina mūsų ribas. Kelias prasideda nuo savęs. Mes – prasideda nuo atvirų durų.

Savanoriaujant svarbu:  empatija (gebėjimas suprasti, kaip jaučiasi) + smalsumas ir nuoširdumas (vaikai labai jaučia, jeigu tokie nesame) + mokymasis matyti daugiau nei išorę.

Susitartos taisyklės, bei kas bus jeigu jų nesilaikys, tarp vaiko ir savanorio turi būti dokumentuotos raštu ir aptartos.

Jeigu savanoris peržengs susitarimo ribas. Tada su visa grupe susėdus rate reikėtų kiekvienam papasakoti, kaip kiekvienas jaučiasi.

Jeigu vaikas elgiasi negatyviai, gali padėti mažų laiškelių rašymas. Kas kart parašyti nedidelį laiškelį su padėkojimu (pozityviu dalyku).

Kaip kalbėti, kad mane aiškiai suprastų? Siūlomi šie bendravimo įrankiai:

  1. Kalbėjimas faktais (kas matoma akivaizdžiai, ką tinkamo ar netinkamo padarei);
  2. Santykinių žodžių paaiškinimas;
  3. Atsargumas vertinant (žioplas esi, kvailai pasielgei);
  4. Apibendrinimo lygis (tiek, kiek kartų buvome susitikę);
  5. Kalbėjimas nuo savęs (Kai Tu ….. (elgesys), aš jaučiuosi / pasijaučiau ….. (jausmas), nes ….. (pasekmės man)).
  6. Niekada nepradėti klausimo žodeliu KODĖL? Tai sukelia kaltės jausmą, kad yra kažkas ne taip. Todėl iškart įsijungia ginybinė reakcija. Geriau būtu klausti, pvz., ar galėtum papasakoti, kas nutiko, kad taip pasielgei?

Nuoširdžiai dėkojame prof. dr. Kristinai Žardeckaitei – Matulaitienei už paskaitą ir prisidėjimą prie šviesesnės jaunuolių ateities. Dėkojame ir vaikų gerovės centrui „Pastogė“ už šiltą priėmimą 🙂

*Tekstas parengtas pagal prof. dr. Kristinos Žardeckaitės-Matulaitienės 2020.01.23 d. pranešimą tema „Vaikų drausminimo ypatumai“.

Vaikų drausminimo ypatumai su J. Bortkevičiene

KTS „Vaikų drausminimo ypatumai“ su J. Bortkevičiene, 2020.01.08

Kodėl mes siekiame vaiką nubausti? Ar, kad nubausti ar, kad išmokyti tinkamo elgesio? Vaikai iš tiesų nenori savanoriams sudaryti problemų, jie tiesiog mokosi, pažįsta pasaulį, bando užimti ir rasti savo vietą po saule. Vaikai mokydamiesi daro daug klaidų, o tai mus labiausiai ir erzina. Reikia prisiminti, kad norint pakeisti vaiko elgesį, reikia pasitelkti išmintį, o ne bausmes. Bausmė vaiką išmoko būti atsargesniu, bet ne paklusniu ar atsakingesniu.

Kompetencijų tobulinimo seminaro metu mokėmės:

  • Kaip reikia vaikams nubrėžti ribas?
  • Kaip išlaikyti discipliną?
  • Kokios bausmės vaikui yra naudingos, o kokios žalingos?
  • Kaip tinkamai suformuluoti draudimą vaikui?

Rasti atsakymus mums padėjo lekt. Jūratė Bortkevičienė. Dėkojame jai už ne pirmą dalijimąsi žiniomis ir įgūdžiais su mūsų bendruomene 🙂